Kodėl taip sunku nusibrėžti ribas, net kai supranti, kad jos būtinos?

Apie ribas šiandien kalbama daug. Mes žinome, kad jos svarbios. Suprantame, kad be jų pavargstame, kaupiasi nuoskaudos, tolstame nuo savęs. Tačiau vien suprasti neužtenka. Labai daug moterų puikiai žino, kad reikėtų pasakyti „ne“, bet tą akimirką vis tiek prisitaiko, nutyli, atideda save, kad tik nesukeltų konflikto.

Ir čia svarbu pasakyti aiškiai: ribų sunku laikytis ne todėl, kad esi silpna. Dažnai taip nutinka todėl, kad tavo nervų sistema, emociniai įpročiai ir santykių patirtys tave stumia ne į savisaugą, o į prisitaikymą.

Kodėl be resursų ribos griūna greičiau

Kai neturi vidinių resursų, ribas išlaikyti daug sunkiau. Stresas silpnina gebėjimą sustoti, aiškiai mąstyti, įvertinti situaciją ir sąmoningai pasirinkti atsaką. Kitaip tariant, kai viduje daug įtampos, tampa sunkiau ne tik priimti sprendimus, bet ir išlaikyti savo poziciją santykyje.

Todėl kai esi pervargusi, ribos dažnai griūna ne todėl, kad jų nenori. O todėl, kad viduje tuo metu tiesiog per mažai vietos stabtelėti ir paklausti savęs: ko noriu aš?

Kai resursų mažai, žmogus dažniau renkasi ne tai, kas jam teisinga, o tai, kas tuo metu atrodo saugiausia. O saugiausia dažnai atrodo prisitaikyti, nusileisti, nesiginčyti.

Kodėl taip sunku pasakyti „ne“ artimiems žmonėms

Su artimaisiais ribos beveik visada sudėtingesnės. Čia įsijungia ne tik dabartinė situacija, bet ir labai gilus žmogaus poreikis priklausyti, būti priimtam, išlaikyti ryšį.

Todėl pasakyti „ne“ mamai, partneriui, vaikams ar draugei dažnai reiškia ne tik išsakyti savo poreikį. Viduje tai gali būti patiriama kaip rizika prarasti artumą, sukelti nusivylimą ar konfliktą.

Būtent todėl ribos taip dažnai užstringa ties artimiausiais žmonėmis. Ne todėl, kad su jais jos mažiausiai reikalingos. O todėl, kad su jais labiausiai bijome kainos.

Kodėl prisitaikymas tampa automatinis

Jei žmogus augo aplinkoje, kur meilė labiau buvo jaučiama tada, kai jis buvo patogus, prisitaikymas gali tapti automatiniu būdu išlaikyti ryšį.

Tuomet suaugus dažnai kyla kaltė renkantis save, sunku atlaikyti kito nusivylimą, atrodo, kad riba automatiškai reiškia konfliktą.

Todėl kartais riba stringa ne dėl to, kad nežinai, ką pasakyti. O dėl to, kad tavo vidus išmoko: jei būsiu nepatogi, galiu prarasti ryšį.

Nuo ko iš tiesų prasideda ribos

Ribos prasideda ne nuo drąsesnio tono. Jos prasideda nuo stabilizacijos, aiškumo ir leidimo sau būti nepatogiai.

Pirmiausia reikia daugiau vidinės atramos. Nes pavargęs žmogus beveik visada renkasi trumpalaikę ramybę vietoj ilgalaikės pagarbos sau.

Kai atsiranda daugiau atramos viduje, riba nustoja būti grėsme. Ji tampa pagarba sau.